- srėbtuvė
- srėbtùvė dkt. Ji̇̀s srėbtùvės dykai̇̃ nevársto.
.
.
srėbtuvė — srėbtùvė sf. (2) DŽ1, Skd, Plv, Vs žr. srėbtuvas 1: Daug nekalbėk, gausi par srėbtùvę Jnš. Saugok srėbtùvę, o gausi! Vvr. Nusiprausk srėbtùvę Mrj. ◊ srėbtùvę aušinti be reikalo, tuščiai kalbėti: Nėr čia ko srėbtuvę aušinti rš. srėbtùvę… … Dictionary of the Lithuanian Language
rėžti — 1 rėžti, ia, ė, rė̃žti Eiš 1. tr. R, K, I, M kuo aštriu pjauti dalį iš didesnio gabalo, kirpti tam tikros formos atkarpą, ruožą: Rėžk audimą ant marškinių, o iš skūros nagines bernams J. Potam tik rėža kožna ritinius i siuva LKT103(Klm). Tegul… … Dictionary of the Lithuanian Language
sprogtuvė — sprogtùvė sf. (2) menk. burna, srėbtuvė: Ko taip tranki – gausi par sprogtuvę! Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
užmauti — 1. tr. ką ant ko užtraukti, užsmaukti, uždėti: Uždemi, užmauju kirvį, kūjį ant koto SD169. Užvalkalą užmauti N. Ratą užmauti N. Kaukę užmauti BŽ158. Pirštinę ant rankos užmauk J. Jis tuojau suras virvutę avelei ant kaklo užmauti P.Cvir. Nekalbėsi … Dictionary of the Lithuanian Language